Critics about

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis 1

Remigijus Venckus
www.kamane.lt, 2017-02-15

Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegija) ir įgijo mados dizainerės specialybę. 1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo tekstilės specialybę, o 2008–2012 m. mokėsi Mursijos universiteto Dailės fakultete (Ispanija). Kūrėja aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

Labiausiai mano dėmesį patraukia I. Mindiuz sukurti koliažai. Žavi iškarpytos ir apiplėšytos senų žurnalų iliustracijos, o kai kuriuose koliažuose priklijuoti net kasdieniai daiktai (arba bent tai, kas iš jų yra likę). Mąstyti verčia ir kai kurie perfotografuoti bei gausiai kompiuterine taikomąja programine įranga apdoroti koliažai.

Drįstu teigti, kad savo koliažuose dailininkė sukuria ne tik naują fotografijos gyvenimą, bet ir vizualia forma išbando mūsų populiariosios kultūros tikrovę. Judėjimą ir nepastovumą primenantys kūriniai – tai lyg populiariosios kultūros nervo apnuoginimas. Čia nuogumas ženklinamas atpažįstamais spalviniais, „sintetiniais“ ir kontrastingais dėmių deriniais, (pra)plečiančiais esamos tikrovės / gamtos spalvinę gamą. Mirgėjimą ir judėjimą primenančiuose kūriniuose dėmesį sustabdo atpažįstami garsių asmenų veidai, bulvarinės spaudos antraštės, blizgių mados žurnalų viršeliai. Tad šiuo atveju drįstu teigti, kad I. Mindiuz savo kūryboje reiškia net kritiką kiekvieną šiuolaikinį žmogų liečiančiam mados diskursui.

Tad kas yra ir kaip pasirodo mada I. Mindiuz koliažuose? Vaizduojamajame mene reiškiamoje mados kritikoje gali būti konstruojamas arba specialiai išderinamas visiems gerai žinomas siužetas ar įvykis, pabrėžiamos tapybą primenančios linijos bei spalviniai deriniai, imituojamas bandymas nuspalvinti nespalvotus, blankius mados ir žvaigždžių atvaizdus. Taip yra siekiama (ne)sąmoningai demaskuoti, o tuo pačiu metu ir sustiprinti mados ženklo tuštumą[1]. Tad I. Mindiuz aktualizuojama mada yra tarsi dabarties lęšis, pro kurį stebima tikrovė nebūtinai yra pripildyta prasmingo ir gilaus turinio. Beje, šias mano pastabas atliepia ir menotyrininko Gerardo Robles-Reinaldos svarstymai apie menininkės kūrybą: Šiandienos visuomenė vartotojiška: mintanti nerūšiuojama informacija ir skirtingos kokybės reklamomis. Šie faktoriai ne tik elementariai egzistuoja kasdienybėje, bet ir transformuoja tapatybės vertybes […][2].

Anksčiau svarstydamas apie madą esu padaręs išvadą, kuri aktuali aptariant ir I. Mindiuz kūrybą: tikrovė yra pajungiama susidomėjimą skatinančiam žaidimui, o mados diskursas aktualizuojamas kaip kultūros atvaizdų tiražavimas[3]. Čia tiražavimas pasirodo kaip prisidengimas, kaip mados tuštumos užpildymas. Prancūzų filosofijos grandas Roland’as Barthes’as 1967 m. knygoje „Mados sistema“ („Le systeme de la mode essais de semiologie de la culture“) konstatavo, kad mados ženklas yra tuščias, užpildytas kitais turiniais (pvz., fotografija, televizijos laida, grafinė reklama, straipsniai ir kt.)[4].

I. Mindiuz, derindama iškarpas, drąsiai naikina vaizdų, žurnalinių ar laikraštinių tekstų hierarchiją. Taip ji atveria mados, taip pat ir pačios popkultūros prasmės tuštumą. Paradoksalu, bet šiuo atveju vyksta naujas tuščio ženklo maskavimas, pripildymas nauju, ne visiška sumaištimi, bet naujomis taisyklėmis grįstu vizualiniu turiniu, lyg autoriniu žaidimu. Populiariosios kultūros leidinių iškarpos, aliuzijos į mados diskursą gali būti suvokiamos ir kaip nuorodos į tai, kas skęsta žmogaus atmintyje, kas netikėtai iškyla tarp tuščių ženklų, lyg jausminį žmogaus būties sluoksnį sudrebinantis praeities artefaktas.

I. Mindiuz koliažai yra tėkmės ir judėjimo reprezentantai. Drįstu teigti, kad jie iliustruoja medijų tiražavimo tėkmės būdą. Autorė kūrybiškai apmąsto informacijos transliaciją, nors medijų tiražavimas tėkmėje – tai radijo, televizijos ir panašiais imtuvais skleidžiami ir vartojami produktai, kurie pasiekiami tik transliavimo metu[5]. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad koliažas yra labiausiai postmodernistinis šiuolaikinio paveikslo kūrimo būdas, aktualizuojantis šią tėkmę. Koliažo technika leidžia išeiti už tradicinių paveikslo traktuočių ir su juo susijusios meno tradicijos, kurti naują kraštovaizdį, pulsuojantį dabarties įtampa ir savistaba.

Dailininkės kūriniai – tai daugiaprasmiai kūrėjo išgyvenimai. Meniniuose ieškojimuose pagrindinis vaidmuo suteikiamas spalvai, kurios sluoksniai ir priešpriešiniai žaismai dekonstruoja realybę ir atveria tai, ką dažniausiai vadiname anksčiau išgyventa ir aktualiai patirta atminties tikrove. Šiuo atveju didelio menininkės dėmesio susilaukia erdvė, kurioje tenka būti ir į ją grįžti. Apie tai samprotauja ir pati I. Mindiuz: Mano aistra – tekstūros, paviršiaus ir erdvės tyrimas, kuriant abstrakčius kūrinius. Keliaudama fotografuoju, nes aplinka man daro įtaką ir noriu fiksuoti inspiracijos šaltinius[6].

Drąsiai derindama skirtingas technikas, kūrėja suvedžioja žiūrovo žvilgsnį. Vieni kūriniai priešais akis atsiveria kaip gryni koliažai, neslepiantys savo medžiagiškosios įvairovės, o kai kurie savo medžiagiškumą paslepia ir tampa labiau tapybiški, kone imituojantys ekspresyvų, iš (post)moderniosios meno istorijos atklydusį potėpį. Neabejotina, kad tapybinis spalvos žaismo ir koliažo santykis konstatuoja aštrią menininkės ir jos vietos šiuolaikinėje kultūroje svarbą. Taip atsiveria papildomos laiko, erdvės ir asmeninio tapatumo kategorijos. Koliažai virsta savotišku dienoraščiu, aktyviu žmogiškąją, vidinę psichogeografiją žyminčiu ženklu. Apie tai prabyla ir menotyrininkas G. Robles-Reinaldos: Tyrinėjant koliažo atlikimą, Mindiuz komponuoja ir transformuoja vizualinį regėjimą per interpretacijų įvairovę, įtraukdama kasdienio gyvenimo ikonografines nuorodas estetinėje erdvėje. Tai yra psichologinis procesas, reikalaujantis formų valdymo meistriškumo ir plataus vaizduotės turinio jungties[7].

Taigi galima konstatuoti, kad koliažo būdu yra suvokta naujoji tikrovė arba esamos tikrovės išvirkščioji pusė. Galbūt net taurūs ir nostalgijos jausmu nusidažę praeities išgyvenimai praranda savo vertę ten, praeityje, ir ją atranda čia, dabartyje.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad koliažas yra kažkuo panašus į greito maisto restoraną. Šį įspūdį formuoja specialiai į paviršių įpintos mūsų realybės liekanos, tačiau jos visada plyti nuolatiniame pertvarkymo akte, kaip dabarties suvokimo pavojuje; jos visada gali būti pertapytos, iš naujo iškarpytos ir užtušuotos. Todėl nei menininkui, nei kūrinio vartotojui niekada neaišku, kuo gali virsti arba prie kokių patirčių gali privesti paveikslo erdvė, kokį naują ir kiek naują gilų turinį ji gali atverti. Tad koliažas yra kažkuo panašus į automatinį siurrealistų suformuotą rašymo principą ir plėtotą ne tik savąją tapatybę grindžiančiose teorijose, bet ir meninėje kūryboje. Kaip ir automatiniu rašymu sukurtuose kūriniuose, taip ir I. Mindiuz kūryboje nėra nuspėjamos kūrybinės kliūtys arba paveikslo baigtinumas. Čia niekada nesibaigia erdvėlaikis ar kūrinio turinyje perteikiama patirtis, kuri akimirksniu įgauna grandininę reakciją. Čia tiesiog yra tikroji išvirkščioji mūsų realybės pusė arba sekama, bet nesusekta kultūros atmintis…

____________

[1] Venckus, R., 2016. Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“. In: Inter-studia Humanitatis, 19, 25–41 p.

[2] Robles-Reinaldos, Gerardo. Recenzija apie Inos Mindiuz kūrybą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://inamindiuz.wordpress.com/2016/11/30/exposicion-ina-mindiuz-interpretaciones-mis-meninas-por-la-mirada-de-gerardo-robles-reinaldos/.

[3] Venckus, R., 2016. Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justinas Bieberis ir „Apšvietos dialektika“. In: Interstudia Humanitatis, 19, 25–41 p.

[4] Бaрт, Р., 2003. Система моды: статьи по семиотике культуры. Москва: Издательство им. Цабашниковых.

[5] Žr. Castells Manuel, 2005. Tinklaveikos visuomenės raida. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

[6] I. Mindiuz kūrybos kredo, žiūrėta 2017-01-15.

[7] Robles-Reinaldos, Gerardo. Recenzija apie Inos Mindiuz kūrybą [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://inamindiuz.wordpress.com/2016/11/30/exposicion-ina-mindiuz-interpretaciones-mis-meninas-por-la-mirada-de-gerardo-robles-reinaldos/.

Autor Gerardo Robles-Reinaldos

Texto para el catálogo de la exposición Ina Mindiuz: Interpretaciones mis Meninas.

09-07-2016

Partiendo de los trabajos realizados por Picasso sobre sus interpretaciones de las Meninas inspiradas por Velázquez, y haciendo un ejercicio reflexivo sobre la representación de la imagen-retrato contemporánea, Ina Mindiuz selecciona una serie de trabajos que se reúnen dando título a esta muestra Interpretaciones mis Meninas.

La sociedad de la información, la publicidad y el consumo de las imágenes en lo cotidiano transmuta  los valores de la identidad y fuerza una economía visual que extraiga aquellos significantes más influyentes bajo significados de realidad social.

El retrato como fiel reflejo identitario, es una composición latente de un estado emocional y social  pero también es el formato proyectivo de la identidad que más ha proliferado a lo largo de la historia del arte. La revolución tecnológica dio un empuje exponencial y hoy es definitivamente el más activo, prolífico y universalizado.

La realidad hoy es fragmentaria, compleja en su estatuto, sometida a una temporalidad desmembrada en pedazos. Recomponer el tiempo podría ser tejer con hilos del pasado nuevas expresiones de lo cotidiano, pronunciando un acercamiento masivo a estéticas visuales cercanas, próximas al receptor.

Ina Mindiuz, interpreta las Meninas construyendo con fragmentos de tela, papel, etc otra imagen desplazada en el tiempo. El espacio invadido es fragmentario y reconstituye una necesidad no solo visual sino también de conexión con la realidad del presente continuo en el que vivimos. Una sensación de desequilibrio constante de búsqueda referencial sobre la que acoger un halo de luz que reavive una estética del ensamblaje con iconografías de la contemporaneidad que se acoplan sobre la estructura compositiva del retrato tradicional.

En los ejercicios que realiza de collage, Mindiuz secciona, compone y transforma el plano visual desde una variedad de interpretaciones incorporando referencias iconográficas de lo cotidiano en el propio espacio estético es un proceso mental que precisa de un dominio de las formas y un alto grado de imaginación en el acople del contenido. Emerge como global en la recepción estética y es navegable visualmente hilando un discurso a veces premeditado, otras espontáneo o al capricho de la mirada.

Sobre autór: http://www.gerardorobles.com/

Lithuanian translate:

Autorius: Gerardo Robles – Reinaldos

Parodos Ina Mindiuz : Mis Meninas (2016) parodų salėje Manuel Barbadillo Malagoje (Ispanija) katalogui.

Vertimas Ina Mindiuz ir Monika Valatkaite

Inos Mindiuz ciklas „Meninas“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Pablo Picasso darbų ciklą, taip pat įkvėpusį ir kitus žymius menininkus kaip Velazquez. Tai šiuolaikinio moters portreto atspindžio interpretacija.

Šiandienos visuomenė vartotojiška: mintanti nerūšiuojama informacija ir skirtingos kokybės reklamomis. Šie faktoriai ne tik elementariai egzistuoja kasdienybėje, bet ir transformuoja tapatybės vertybes, stiprina vizualinę ekonomiką.

Portretas lygus ištikimam tapatybės atspindžiui. Tai yra latentinė jungtis tarp emocinio ir socialinio buvimo, bet kartu tai ir tapatybės formato projekcija, kuri plito ir vystėsi įvairiais meno istorijos laikotarpiais. Technologinė revoliucija davė eksponentinį postūmį ir šiandien yra neabejotinai labiausiai aktyvi, produktyvi ir universali.

Realybė šiandien yra fragmentiška, sudėtinga, laikinumo atžvilgiu – suskaldyta į gabalus. Sutvarkyti laiką tai lyg įausti praeities siūlus į kasdienio gyvenimo naujas išraiškas, užtikrinant masinį požiūrį į artimą regėjimo lauko estetiką, šalia imtuvo. Ina Mindiuz interpretuoja Meninas audeklo ir popieriaus fragmentais konstruodama kitokį įvaizdį, besikeičiantį laike. Fragmentiškai  įsiveržianti erdvė atstato poreikį ne tik vizualiai, bet ir ryšį su dabartimi, realybe, kurioje gyvename.

Nuolatinis pusiausvyros jausmas, šviesos, primenančios aureolę paieška, visa tai atgaivina estetinį modernios ikonografijos asambliažą, susijungusį į sudėtingos struktūros tradicinį portretą.

Tyrinėjant koliažo atlikimą, Mindiuz komponuoja ir transformuoja vizualinį regėjimą per  interpretacijų įvairovę, įtraukdama kasdienio gyvenimo ikonografines nuorodas estetinėje erdvėje.  Tai yra psichologinis procesas, reikalaujantis formų valdymo meistriškumo ir plataus vaizduotės turinio jungties. Iškeliama globalinė priėmimo estetika, vizualiai verpianti dialogo diskursą, kartais iš anksto apgalvota, kartais spontaniška ar kaip žvilgsnio užgaida.

2016. 07. 09